Parodos ir renginiai

 

 

Vėtrė Antanavičiūtė
"INDIJA. INDIŠKOS SAKMĖS IR SPALVŲ POJŪTIS"

Indija – išraiškinga, spalvinga, įdomi, kontrastinga valstybė, kurioje slypi daug skirtumų ir panašumų, tačiau apie juos iš pirmo žvilgsnio spręsti per anksti.

Autorės ekspozicijoje nuotraukos, kurios sukurtos keliaujant po tolimą šalį ne įprastais turistiniais maršrutais, o ten, kur galėjo pamatyti tikrąjį indų gyvenimą.
"Tik įveikus pirmąjį šoką - tūkstantinės minios, dulkės ir smarvė, ištisai pypsinčios mašinos, galima išvysti tikrąjį Indijos grožį. Nedaugelis išdrįsta išeiti į gatves, kur galbūt dar niekuomet nėjo nė vienas baltasis. Bet tik ten pamatai tikrąjį indų gyvenimą. Laikas sustoja, atrodo, jog keliauji laiko mašina - kaip buvo prieš šimtą metų, taip yra ir dabar. Visas gyvenimas vyksta gatvėse: vieni - prausiasi, kiti - pardavinėja daržoves ir vaisius, treti - siuva drabužius, ketvirti - tiesiog sėdi ištisą dieną prie savo namų slenksčio. Čia žmogus ir aplinka susilieja, sudarydami neįtikėtiną spalvų harmoniją", pristatydama kelionės įspūdžių parodą rašo fotomenininkė.

Dr. Donatas Brandišauskas
"ELNIŲ ŽMONĖS – SIBIRO OROČĖNAI"

Sibiras – tai 13,1 mln. km² žemės ploto dalis, kurioje dėl atšiaurių klimato sąlygų žmonių gyvena mažai, tačiau išradingai.

Tai 17 mėnesių laikotarpis (2004-2005) gyvenant ir klajojant su oročėnų elnių augintojų ir medžiotojų tautele Rytų Sibire (Šiaurės Buriatijoje bei Čitos krašte). Stebėdamas jų kasdienę veiklą bei fiksuodamas pasakojimus, socialinės antropologijos doktorantas D. Brandišauskas rinko etnografinę medžiagą savo disertacijai.
Nors šimtmečius Rusijos etnografai bei kraštotyrininkai skelbė apie oročėnų tautelės išmirimą bei degradaciją, šia paroda siekiama parodyti, jog oročėnai, kurių Užbaikalės regione priskaičiuojama iki tūkstančio, sėkmingai adaptuojasi posovietinėje aplinkoje. Privatizavę kolūkių elnius ir vėl būdami nepriklausomi nuo centralizuotos ekonomikos, oročėnai vėl sėkmingai grįžta į savarankišką gyvenimą taigoje. Šiandien jie sėkmingai atgaivina senąsias žinias, tęsia tradicines ekonomines praktikas tokias kaip elnių ganymas, medžioklė bei sėkmingai pasinaudoja naujovėmis. Oročėnai bando atgaivinti ritualines praktikas siekdami užsitikrinti dvasių pagalbą, įsisavinant vietos kraštovaizdį bei siekiant politinių tikslų.
Eksponuojamos 32 etnografinės nuotraukos ir oročėnų buities artefaktai: elnio balnas bei medžiotojų apavai.

Vytautas Daraškevičius
"ŽVILGSNIS Į KINIJĄ"

Kinija – tai išskirtinis kraštas turintis ketvirtadalį visų planetos gyventojų, galintis pasigirti viena seniausių civilizacijų.

Penki apsilankymai Kinijoje per paskutinius šešerius metus – ir kiekvieną kartą vis kažkas naujo. Apkeliavęs Kinijos  miestus: Guangzhou bei jo apylinkes, Honkongą, Youhgshou bei upės Li pakrantes, Hainan salą, jos miestus Haikou ir Sanya, žvejų kaimą Boao, pietvakarių Kinijos Junanio provinciją - jos sostinę Kunming bei turistinius miestus Dali, Lijang, centrinės Kinijos Sichuan provinciją – sostinę Chengdu bei Dazhou miestą, didmiestį Čiungčing, didžiausią Kinijos upių santaką, egzotišką uolų nacionalinį parką Zhangjiajie apylinkėse, Šanchajų bei nelabai toli nuo jo esantį Guangshang kalnų masyvą, sostinę Pekiną bei Didžiosios Kinų sienos atkarpą, Datongą bei jo apylinkėse esantį ant uolų kabantį vienuolyną ir urvus su gausybe įvairaus dydžio Budos statulų. Fotomenininkas praplaukė Jangdzės upe Trijų Tarpeklių turą. Padėti žiūrovui nors šiek tiek pažinti šios neįtikėtinai įdomios šalies magiją V. Daraškevičius aprašė ir suskirstė fotografijas grupėmis.

 

Atgal >>>