Svarbiausios Janinos Monkutės-Marks muziejaus kolekcijos:

 

 

 

Janinos Monkutės-Marks ankstyvosios kūrybos kolekcija (1958-1962)

 

Ankstyvuosiuose Janinos Marks kūriniuose, nors netiesiogiai, bet atsispindi antrojo pasaulinio karo ir emigracijos išgyvenimai. 1958-1960 m. tapyboje vyrauja dramatiška įtampa, neperregimos tamsos plotais įkūnyta nežinomybė. Skaudžią asmeninę patirtį paversti kūrybos objektu dailininkę paskatino tuo metu Čikagoje populiari „Agresyviojo meno“ (Art Brute) dailininkų grupė. Jos žymiausi nariai Leonas Golubas ir Seymoras Rossofsky‘s taip pat kūrė karo, agresijos, prievartos ir žmogaus savijautos negailestingame pasaulyje temomis. Janinos Marks „Tunelis”, greičiausiai vieną Čikagos požeminių perėjų vaizduojantis tapybos darbas, šiame kontekste pavirsta talpia žmogaus vienatvės, galimybių ribojimo, neaiškios ateities ir bandymo išsiveržti metafora.

 

Septintojo dešimtmečio pradžioje Janinos Marks tapyba pasuka abstrakcijos ir dekoratyvumo link. Dailininkė ima eksperimentuoti koliažo technika, gesso gruntu, suteikiančiu paveikslo paviršiui reljefiškumą. <...> Laikotarpio tapybos darbų pavadinimai, kaip pavyzdžiui, „Sunku surasti kelią”, „Nakties šešėliai”, „Pavargęs futbolininkas”, dvelkia melancholija. <...> Dailininkė kuria ne trimatę gamtos imitaciją, o emocinį ženklą. Įvairių atspalvių, storu dažų sluoksniu nutapyti mozaikiniai plotai savo mirgėjimu perteikia nuolatinį savijautos ir aplinkos kitimą.  

 

 

 

 

Janinos Monkutės-Marks tapyba liaudies meno tematika.

 

Susidomėjimas lietuvišku folkloru, pasaulio tautų primityviosios dailės kolekcionavimas natūraliai atvedė menininkę prie liaudies meno, kaip amžinos išminties šaltinio. Janina Monkutė-Marks: „Pradėjau daugiau gilintis į savo šaknis, lietuvių tautosaką, dainas, tautodailę.  Ėmiau kurti plakatiškus, spalvingus aliejinės tapybos darbus mitologijos temomis.  Patiko spalvų sodrumas ir temų žaismingumas – kiek daug turto liaudies mitologijoje!“.

 

Dauguma tokių Janinos Marks paveikslų primena mandalą – hindų ir budistų kuriamą vaizdinį visatos simbolį. Kaip ir tradicinėse mandalose, dailininkė dalija apskritimą į keturias dalis, tik užuot komponavus kvadratą į apskritimą, apskritimą komponuoja į kvadratinę ar stačiakampę paveikslo plokštumą. Kiekvieną keturių apskritimo projekcijų riboja dievybės, mitologinės būtybės arba ornamentas. Dėl uždaros, be galo ratu pasikartojančios kompozicijos, ornamentu virsta ir figūros.

 

Janinos Marks gobelenai ir kilimai (1970-2003)

 

Įvairūs Janinos Marks dailės recenzentai ne kartą pastebėjo, jog tiek jos tapyba, tiek grafika galėtų tapti puikiais gobelenų projektais. Pati dailininkė pripažįsta visada jautųsi kitų dailės sričių gožiamą norą sugrįžti prie Freiburge išmokto audimo ir rišimo. Janina Monkutė-Marks: „Norėjos liesti siūlų faktūrą, nebeužteko tik ornamentikos ir spalvų. Mane užbūrė pats audimo procesas. Tai kruopštus ir daug laiko užimantis darbas, bet, jaučiau, man tinkamas. Esu laiminga, galėdama siūlais išreikšti džiaugsmą, skausmą ir dalelę savęs. Audimas man tapo kalba, kuria pasakoju apie jūrą, žemę, saulės tekėjimą, kasdienybę ir svajones“.

Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių Janinos Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose „Per pasaulį keliauja žmogus”, „Laisvės ilgesys”, „Kelias namo”, „Mano kelias” pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos.

 

 

 

Janinos Monkutės-Marks grafikos kūrinių kolekcija

 

„Linoraižinys yra mėgstamiausia mano grafikos technika. Tai – spontaniškas piešinys peiliuku.” – Janina Monkutė-Marks

 

      „Kai kurie dailininkės grafikos darbai kaip ir tapyba, pamėgdžioja kompozicinę primityviojo meno schemą („Mano kelias”, „Angelas”), tačiau matomiausia čia vieno dailininkės mokytojų Viktoro Petravičiaus įtaka. Kaip ir lietuvių grafikos klasika pripažinti Petravičiaus raižiniai, Janinos Marks linoraižiniai pasižymi brutalios detalių formos ir elegantiškos visumos santykiu. Menininkės išraižytos kompozicinės dalys – žmonių figūros, augalai, geometriniai ornamentai – svarios, apibendrintos, išsiskiriančios ne tik kontūro linija, bet visu siluetu. Dailininkė maksimaliai išnaudoja linoraižinio technikos teikiamas kontrasto ir atspaudo sodrumo galimybes. Ant ryžių popieriaus ji tarytum pina juodą ir baltą – negatyvų ir pozityvų – vaizdą, abiem suteikdama vienodą svarbą. Tokio tipo darbai kaip „Medžių tankmėje”, „Rojaus paukščiai” juodų ir baltų dėmių dinamiką vėlgi sukuria visame atspaudo paviršiuje subalansuoto ornamento įspūdį. Vieni puikiausių Janinos Marks grafikos darbų yra lakoniški ženkliniai simboliai, dvelkiantys pagoniška išmintimi.  Nors su augalinėmis ar antropomorfinėmis aliuzijomis, šie ženklai sujungia abstrakciją, atpažįstamus tradicinius ornamentinius motyvus ir dailininkės fantaziją į paslaptingą burtažodį. Ne mažiau įspūdingi didelio formato, iš kelių linoleumo lapų sudėti autoriniai atspaudai, kaip „Vyras ir moteris”, „Vėl Jamaikoje”.„Didelis šių darbų plotas išryškina ne tik gerą kompoziciją, bet ir jautrią Janinos Marks spaudos (dažniausia – paprastu šaukštu) techniką. Autoriniai atspaudai nuspalvinti akvarele. Ryškios, šiltos spalvos ir solidžios juodos atspaudo linijos sukuria beveik vitražišką efektą.”